George nuėjo prie mokytojų stalo ir atsisėdo į direktoriaus kėdę. Jo kėdė besėdant visada girgždėdavo, bet šį kartą besėdant išnyko.
- Kai sužinosiu, kas tai padarė, bus jam,- tyliai tarė George ir išsibūrė sau naują. Naujoji buvo iš gryno aukso, tad vaikinui buvo nelabai jauku sėdėti tokioje. Jis - jaunas, greitai bus dvidešimt vienas, bet jau yra direktorius. Jis turėtų sėdėti jis vistiek jaunas tad jam dėl to ir nebuvo jauku. Jis pagalvojo ir su trenksmu atsistojo nuo kėdės. Jis nusitaikė lazdele į mokinius ir panaudojo Transfiguracijos kerus. Dabar visi sėdėjo auksiniuose krėsluose, o vėliau George tai padarė ir mokytojams.